Prisijungimas
Netradicinės pamokos su poete Zita Gaižauskaite
Vaikai išgirdo gyvą poetinį žodį, uždavinėjo klausimus, atidžiai klausėsi, pasidalijo savo mintimis. Mokiniams Z. Gaižauskaitė atskleidė, kaip gimsta eilėraščiai, kaip juos reikia suprasti, išreiškė meilę gamtai, prisipažino mėgstanti keliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas šalis. Prisiminė, jog eiti kūrybos keliu ją paskatino poetas Anzelmas Matutis. Su trečiokais diskutavo apie dvasines vertybes, gerumo svarbą, ištikimybę tėvynei, tautiškumą, svajones. Pirmokėlius pamokė kurti eilėraščius, kalbėjosi apie knygas, kurias vaikai skaito, kokios temos knygose juos domina. Neretai poetė atsakinėjo eilėmis. Z. Gaižauskaitė pasidžiaugė mokinių įdomiais, sudėtingais klausimais, smalsumu, dėmesingumu. Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su kūrėja, pajusti jos dvasingumą, poetinio žodžio galią.
Janina Kazickienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė Laimutė Jankūnienė, pradinių klasių mokytoja metodininkė
Pažintis su poeto Tado Žvirinskio eilėraščių knyga ,,Sunki knyga“ ir filosofu Andrium Konickiu
Apie knygą pasakojo „Naujosios Romuvos fondo“ vadovas, filosofas Andrius Konickis, įterpdamas į savo kalbą ir filosofinių minčių. Eilėraščius aptarė literatūros kritikė Ramutė Dragenytė. Pasak kritikės, T. Žvirinskio knyga nelabai pritampanti prie klasikinės lietuvių literatūros poezijos, nes šis poezijos rinkinys pernelyg modernistinis. Eilėraščiai verlibru susipina su filosofiniais pasvarstymais, trumpomis apybraižomis apie buitinį gyvenimą, kitų klasikinių rašytojų motyvais, pavyzdžiui, lapė – personažas iš Antoine de Saint-Exupery „Mažojo princo“. Į literatūrologės pastabas apie kai kuriuos meilės aspektus autorius oponavo: „Mažojo princo“ lapės įvaizdį naudojo, kad tiksliau išreikštų prisijaukinimo ir meilės santykį. Kai A. Konickis paklausė auditorijos, kas yra skaitęs T. Žvirinskio knygą, vienas klausytojas pasakė, kad jam patiko tai, jog šioje knygoje nėra jaunimo literatūrai būdingos melancholiškos rašliavos, jog autoriaus knygą paįvairina linksmo cinizmo, ironijos bei aštrialiežuvio filosofijo ištarų ingredientais. Man patiko supažindinimo su poezija, žmonėmis procesas: knygos apibūdinimas, eilėraščių citavimas, citatų paaiškinimas bei kritikavimas, taip pat ir muzikiniai intarpai pianistės Irmos Vidugirienės. Po renginio susipažinau su filosofu A. Konickiu. Man prisistačius, jis pasidomėjo, kada pajutau polinkį filosofuoti. Susitarėme dėl interviu.
Kornelijus Villeruš, 8c klasės mokinys
Literatūros pamoka netradicinėje aplinkoje
Lietuvių klasikų kūrybą deklamavo aktoriai Olita Dautartaitė ir Petras Venslovas, poetai Eglė Perednytė, Egidija Šeputytė, Edmundas Janušaitis, Vladas Vaitkevičius. Karilionu grojo Julius Vilnonis. Renginį vedė poetas Gvidas Latakas. Išgirdome Justino Marcinkevičiaus, Jono Aisčio, Vydūno, Salomėjos Nėries, Balio Sruogos, Jono Juškaičio, Janinos Degutytės, Donaldo Kajoko ir kitų poetų eiles. Susipažinome su Kauno kūrėjais. Buvo įdomu klausytis poezijos neįprastoje aplinkoje, pajutome, kad poetinis žodis gyvas, pamatėme jį gerbiančius žmones.
Kamilė Liaugodaitė, 8d klasės mokinė
Aštuntokės – meno projekte „Pajausk rudenį Kauno Senamiestyje – nuo tilto iki tilto“
Rugsėjo 19 d. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų 5-12 klasių mokinių tapybos, fotografijos, žemės meno, skulptūros projekte-plenere „Pajausk rudenį Kauno Senamiestyje – nuo tilto iki tilto“ dalyvavo progimnazijos 8c klasės mokinės Emilija Goftaitė, Gabrielė Mačiulytė ir Patricija Dobrovolskytė, 8d klasės mokinė. Aštuntokės savo darbams pasirinko mišrias technikas. Projekto-plenero paroda Kauno pedagogų kvalifikacijos centre veiks visą spalio mėnesį.
Reda Stulpinienė, dailės mokytoja
Renginyje „Simonui Daukantui – 225“
Mokiniai, aplankę jubiliejinę rašytojo parodą, parengtą Seniausios literatūros skyriaus vedėjos Audronės Gedutienės, (apipavidalinimas dailininkės Ingos Zamulskienės), klausėsi istorikės Vidos Girininkienės pranešimo „Simonas Daukantas: laikas ir asmenybė“ bei S. Daukanto kūrybos ištraukų, kurias skaitė aktorius Remigijus Endriukaitis. Pranešėja savo kalboje S. Daukantą pristatė akcentuodama tuometinės epochos išskirtinumą, palygindama ir parodydama sąlyčio taškus su kita iškilia asmenybe – Adomu Mickevčiumi (Adam Mickiewicz, 1798–1855), poetu, kuris pirmasis į lietuvių literatūrą įvedė romatizmo sąvoką. Klausytojai sužinojo, kad 1822 m. Simonas Daukantas parašė pirmąją Lietuvos istoriją lietuvių kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, Peterburge – pirmąją lietuvių kultūros istoriją „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, jo paties išleistą Peterburge 1845 m. Jokūbo Laukio slapyvardžiu. Daukantas rinko ir publikavo tautosaką, ūkininkams leido knygeles su ūkiniais patarimais, rašė ir išleido žodynus, lietuvišką elementorių, vertė Fedro pasakėčias, Kornelijaus Nepoto didžiųjų karvedžių biografijas – tekstus, ugdančius pilietiškumą. Mokėjo lotynų, lenkų, rusų, latvių, vokiečių, prancūzų kalbas. Daukantui Lietuvos istorija buvo ne tik tyrinėjimų objektas, bet ir būdas pažinti lietuvių tapatybės formavimąsi. Savo darbuose atkreipė dėmesį į pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes: pareigą ginti tėvynę, rūpintis valstybės reikalais, išlaikyti nenutrūkstamą ryšį su LDK istorija. Vėliau Daukanto idėjomis rėmėsi XIX a. pab. lietuvių tautinio atgimimo žadintojai (Jonas Basanavičius, Jonas Mačiulis-Maironis). Renginio, kurį vedė muziejaus direktorė, poetė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, pabaigoje istorikė V. Girininkienė progimnazijai ir mokinių tarybos pirmininkui Povilui Virbašiui padovanojo po jos pačios sudarytą kalendorių-knygą su S. Daukanto biografijos faktais. Paskaita netradicinėje aplinkoje buvo įdomi ir naudinga. Mokiniai susidomėję klausėsi tyrinėtojos pasakojimo, kuriame akcentuota tai, ką aštuntokai buvo girdėję iš mokytojų: kalbos, tautos, papročių, tradicijų, istorijos, laisvės saugojimo, mokymosi svarba.
Kristina Bačiulienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „...palieku visą mano judomąjį turtą...“ progimnazijoje
Medžiaga iš muziejuje saugomo Maironio rinkinio, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos valstybės istorijos, Vilniaus universiteto bibliotekos archyvų atskleidžia svarbiausius Maironio gyvenimo ir kūrybos etapus. Pirmasis Maironio, kaip ir Vinco Kudirkos (1858–1899), prozininko, poeto, publicisto, tautinio sąjūdžio ideologo, kūrinys pasirodė 1885 m. „Aušroje“. Besimokydamas Kauno kunigų seminarijoje prisijungė prie lietuvių nacionalinio judėjimo, skelbė patriotizmo, tautiškumo, laisvės idėjas. 2017 m. Maironio „Lietuva brangi“ buvo išrinkta šimtmečio daina. Muzikinę aranžuotę sukūrė vienas žymiausių Lietuvos kompozitorių Juozas Naujalis (1869–1934). Eilėraštis pirmą kartą publikuotas 1895 metais garsiausiame Maironio rinkinyje „Pavasario balsai”. Ekspozicijoje mokiniai gali patyrinėti ne tik Jono Mačiulio gyvenimą, bet ir įamžintą Lietuvos materialųjį kultūros paveldą: fotografijose užfiksuoti 1909-aisiais Maironio įsigyti namai, dabartinis muziejus, Bernotų kaime esantis namas-muziejus, kuriame poetas gyveno, senojo Kauno architektūra.
Rita Morkūnienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui |
Dėl 2% paramosMokinių priėmimasMokiniams
Nėra paveikslėlių
Pamokų laikas
Elektroninis dienynasLankomumas
Dabar lankosiSvetainėje lankosi 16 svečių ir nėra prisijungusių narių |
Šiemet, kaip jau įprasta, vyko netradicinės pamokos su Lietuvos rašytojų sąjungos nare, poete Zita Gaižauskaite. Viešnia su mokiniais bendravo 1a, 3a, 5a klasėse.
Rugsėjo 20 d. dalyvavau poeto Tado Žvirinskio eilėraščių knygos ,,Sunki knyga“ (Vilnius: „Naujosios Romuvos fondas“, 2018) sutiktuvėse Maironio lietuvių literatūros muziejuje. 
Rugsėjo 18 d. 8d kl. mokiniams literatūros pamoka vyko netradicinėje aplinkoje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Knygnešių sodelyje, kur buvo suorganizuotas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus projektinis susitikimų ciklo „Įtekstintas Kaunas“ renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti. 
Progimnazijos aštuntokai, literatūros ir meno studijos nariai, rugsėjo 12 d. dalyvavo Maironio lietuvių literatūros muziejaus renginyje, skirtame istoriko, literato ir kalbininko, švietėjo, tautinio atgimimo žadintojo, pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba autoriaus Simono Daukanto (1793–1864) 225-osioms gimimo metinėms paminėti.
Europos paveldo dienų proga progimnazijoje atidaryta Mairionio lietuvių literatūros muziejaus kilnojamoji paroda „...palieku visą mano judomąjį turtą...“. Stenduose, parengtuose muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, pavaduotojos muziejininkystei Ramintos Antanaitienės, Senosios literatūros skyriaus vedėjos Reginos Mažukėlienės, fotografo Zenono Baltrušio, dailininkės Ingos Zamulskienės, eksponuojama iškiliausio XIX a. pabaigos – XX a. pradžios poeto, žymaus teologo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) fotografijų, dokumentų, spaudinių, laiškų, rankraščių, autorinių knygų kopijos.